Kviečiame teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal „Telšių ir Rietavo savivaldybių vietos plėtros 2023-2027 metų strategijos“ priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas“.
Vietos projektų paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2026 m. kovo 9 d. 8.00 val. iki 2026 m. balandžio 9 d. 15.00 val.
Kvietimas pasibaigęs.
VPS priemonė „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas“ (kodas LEADER-20VVG-09).
Vietos projektų paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2026 m. kovo 9 d., 8.00 val. iki 2026 m. balandžio 9 d. 15.00 val.
Vietos projekto paraiška ir jos lydimieji dokumentai NMA teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Prie paramos paraiškos pridedami dokumentai (pvz., komerciniai pasiūlymai, pažymos, išrašai ir pan.) gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE, JPG, JPEG (prisegami dokumentai negali būti didesni negu 50 MB). Kitu būdu vietos projektų paraiškos ir jos lydimieji dokumentai nepriimami.
*Kvietimo dokumentai įkelti į „Google Diskas”. Failus atsisiųsti Microsoft Excel formatu (failas → atsisiųsti → Microsoft Excel.xlsx).
2026 04 14 Kvietimo dokumentacijoje nustatyta techninė klaida – rodiklio aprašymas pakeistas iš P.2 į P.1 („Vietos projekto veiklose dalyvavusių asmenų skaičius“). Pažymime, kad skaitinė rodiklio reikšmė buvo nurodyta teisingai – 100 unikalių dalyvių. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, suderinus su NMA, paskelbtos patikslintos Kvietimo dokumentų formos su ištaisytais neatitikimais. Šie pakeitimai nepažeidžia pareiškėjų lygiateisiškumo ir nepablogina projektų finansavimo sąlygų, apie juos informuojami visi pareiškėjai.
KVIETIMO TEIKTI VIETOS PROJEKTUS SKELBIMO FORMA (aktuali redakcija nuo 2026 04 15)
PARAIŠKOS FORMA(aktuali redakcija nuo 2026 04 15)
PAVYZDINĖ JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES FORMA
PARAIŠKOS TEIKIMO PER ŽUMIS INSTRUKCIJA
Naudingos nuorodos:
BUDRIKIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS VIETOS PROJEKTAS „TRADICIJOS – TAI VIENYBĖ IR STIPRYBĖ“
Vietos projekto vykdytojas – Budrikių kaimo bendruomenė
Vietos projektas įgyvendintas pagal „Telšių ir Rietavo savivaldybių vietos plėtros 2023–2027 metų strategijos“ priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas“.
Vietos projekto numeris – TELŠ-LEADER-09-12-01/20VS-PV-26-1-01600-PR001
Skirta paramos lėšų – 3 687,30 Eur.
Paramos lėšų finansavimo šaltiniai – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
Projekto vykdytojo indėlis – 481,96 Eur (Rietavo savivaldybės biudžeto lėšos).
Vietos projekto tikslas – išsaugoti ir puoselėti kaimo vietovių unikalias tradicijas, organizuojant troškinio virimo varžytuves tarp Rietavo savivaldybės bendruomenių ir seniūnijų. Renginys skatins jų tarpusavio bendradarbiavimą, bendruomeniškumą bei aktyvų gyventojų įsitraukimą į kultūrinę veiklą. Kartu bus užtikrinamas kokybiškas kaimo gyventojų laisvalaikis, stiprinamos partnerystės tarp bendruomenių ir kuriamos naujos bendradarbiavimo iniciatyvos.
Vietos projekto uždaviniai:
- per bendruomeniškumą mažinti socialinę atskirtį tarp pažeidžiamų asmenų grupių.
- mažinti skirtingų kartų nesusikalbėjimą, įtraukiant ne tik aktyvius narius, bet skatinti dalyvavimą veiklose pasyvius gyventojus.
- organizuoti bendras veiklas, stiprinti aplinkinių bendruomenių sutelkimą, tarpusavio pasitikėjimą ir socialinius ryšius. Suburti visų amžių grupių narius.
- surengti varžytuves tarp bendruomenių tradicinio troškinio virimo ir paskirstyti prizines vietas.
Vietos projekto rezultatai
Pagrindiniu renginio akcentu tapo tradicinės troškinio virimo varžytuvės, kuriose dalyvavo penkios bendruomenės – Giliogirio, Liolių, Vatušių, Pelaičių ir Budrikių kaimo bendruomenės. Kiekviena jų pristatė savitą troškinio receptą, paremtą iš kartos į kartą perduodamomis kulinarinėmis tradicijomis, šeimų istorijomis ir ilgamete patirtimi. Dalyviai ne tik varžėsi dėl geriausio troškinio titulo, bet ir dalijosi savo krašto papročiais, receptais bei bendrystės dvasia.
Renginys sulaukė itin didelio susidomėjimo – jame dalyvavo daugiau kaip 170 dalyvių, o renginį stebėjo gausus būrys svečių iš įvairių Rietavo savivaldybės bendruomenių. Tokie susitikimai kuria išliekamąją vertę – stiprina bendruomeniškumą, skatina bendradarbiavimą, padeda išsaugoti tradicijas ir buria skirtingų kartų žmones bendrai veiklai. Džiaugiamės, kad šis renginys tapo vieta, kur gimsta naujos idėjos, stiprėja tarpusavio ryšiai ir puoselėjamas kultūrinis paveldas.
Ypatingas dėmesys renginio metu buvo skirtas socialinę atskirtį patiriantiems bei senyvo amžiaus žmonėms. Į veiklas įsitraukė daugiau kaip 20 šių tikslinių grupių atstovų. Jie aktyviai dalijosi savo sukaupta gyvenimiška patirtimi, tradiciniais receptais ir kulinariniais įgūdžiais. Dalyvavimas bendrose veiklose padėjo mažinti socialinę izoliaciją, stiprino savivertę, skatino aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir puoselėti tarpusavio bendradarbiavimą.
Renginio metu buvo pasirūpinta ir šeimomis su vaikais – mažųjų laukė batutai bei pramogų erdvė, todėl šventėje aktyviai dalyvavo įvairaus amžiaus gyventojai.
Pasibaigus varžytuvėms buvo paskelbti nugalėtojai, įteikti prizai, o visoms dalyvavusioms bendruomenėms įteikti paguodos prizai – tradiciniai šakočiai, simbolizuojantys padėką už aktyvų dalyvavimą, bendruomeniškumo puoselėjimą ir tradicijų išsaugojimą.
Renginio kulminacija tapo nugalėtojų apdovanojimai ir koncertinė programa, subūrusi dalyvius bendrai šventei. Budrikių kaimo bendruomenė nuoširdžiai dėkoja visiems projekto partneriams, dalyviams, savanoriams, rėmėjams ir svečiams už bendrystę, gerą nuotaiką ir indėlį kuriant prasmingą renginį.
Tikime, kad troškinio virimo varžytuvės taps gražia tradicija, kasmet suburiančia Rietavo savivaldybės bendruomenes puoselėti kulinarinį paveldą, stiprinti tarpusavio ryšius ir perduoti tradicijas ateities kartoms.
ASOCIACIJOS „EDUKACINIS KAIMAS” VIETOS PROJEKTAS „VASAROS UŽDARYMO ŠVENTĖ SU SENŲJŲ AMATŲ EDUKACIJOMIS IR TRADICIJŲ PUOSELĖJIMU“
Vietos projekto vykdytojas – Asociacija „Edukacinis kaimas“
Vietos projektas įgyvendintas pagal „Telšių ir Rietavo savivaldybių vietos plėtros 2023–2027 metų strategijos“ priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas“.
Vietos projekto numeris – TELŠ-LEADER-09-12-08/20VS-PV-26-1-01633-PR001
Skirta paramos lėšų – 4585,82 Eur
Paramos lėšų finansavimo šaltiniai – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
Projekto vykdytojo indėlis – 509,50 Eur (nuosavos piniginės lėšos).
Vietos projekto tikslas – skatinti Telšių rajono vietos gyventojų užimtumą, bendruomeniškumą ir socialinę įtrauktį, puoselėjant tradicinius amatus bei išsaugant kultūrinį savitumą, organizuojant vasaros uždarymo šventę su edukacinėmis veiklomis.
Vietos projekto uždaviniai:
- suorganizuoti vasaros uždarymo šventę „Laumžirgių slėnis“ sodyboje, įtraukiant vietos bendruomenę ir užtikrinant kokybišką kultūrinę programą;
- pravesti senųjų amatų edukacijas (kalvystės, medžio drožybos ir šakočio kepimo), skatinant tradicinių žinių išsaugojimą ir perdavimą;
- įtraukti vietos gyventojus į aktyvias kultūrines ir edukacines veiklas, užtikrinant ne mažiau kaip 160 dalyvių įsitraukimą;
- skatinti socialinę įtrauktį, sudarant galimybes dalyvauti projekte ne mažiau kaip 20 socialinę atskirtį patiriančių asmenų;
- stiprinti bendruomeniškumą ir vietos gyventojų tarpusavio ryšius per bendras kultūrines veiklas ir aktyvų laisvalaikį;
- puoselėti žemaitiško kulinarinio paveldo tradicijas, įtraukiant Baltininkų kaimo bendruomenę į tradicinių patiekalų (bulvių virimo ant laužo ir cibulynės gamybos) pristatymą ir degustaciją renginio metu.
Vietos projekto rezultatai
Projekto dėka, įvyko jauki ir prasminga vasaros uždarymo šventė, sukvietusi Telšių rajono ir aplinkinių vietovių gyventojus į dieną, kupiną tradicijų, amatų, kulinarinio paveldo ir bendrystės. Renginį organizavo asociacija „Edukacinis kaimas“, partnerio teisėmis prie projekto įgyvendinimo prisidėjo asociacija „Laumžirgių slėnis“ bei Kirklių ir Baltininkų kaimo bendruomenės. Visos dienos metu lankytojai galėjo dalyvauti kalvystės, medžio raižymo ir tradicinio šakočio kepimo edukacijose. Patyrę meistrai dalijosi savo žiniomis, kvietė išbandyti įrankius, stebėti senųjų amatų procesus ir patiems prisiliesti prie kūrybos. Šios veiklos sulaukė ypatingo susidomėjimo – tiek jaunimas, tiek šeimos su vaikais noriai įsitraukė į praktines dirbtuves. Telšių rajono bendruomenės šventės svečius vaišino savo kulinarinio paveldo patiekalais. Ant laužo virta gardi žuvienė, naminiai pyragai, tradiciniai žemaitiški valgiai ir gaivi gira kūrė jaukią, namų šilumą primenančią atmosferą. Baltininkų kaimo bendruomenė pristatė žemaitiškas tradicijas – bulvių virimą ant laužo ir cibulynės gamybą, kviesdama visus paragauti ir sužinoti daugiau apie šiuos senovinius patiekalus.
Vasaros uždarymo šventė dar kartą parodė, kokia stipri ir gyvybinga yra Telšių rajono bendruomenė. Bendros veiklos, dalijimasis tradicijomis, šypsenos ir nuoširdus įsitraukimas sukūrė atmosferą, kurioje kiekvienas jautėsi laukiamas. Tai buvo ne tik vasaros palydėtuvės, bet ir gražus priminimas, kad bendrystė, kultūra ir tradicijos gyvena ten, kur žmonės jas puoselėja kartu.
NEVARĖNŲ BENDRUOMENĖS „RATAS“ VIETOS PROJEKTAS „KŪRYBINĖS TEATRO VEIKLOS KAIP PRIEMONĖ IŠSAUGOTI IR AKTUALIZUOTI NEVARĖNŲ KRAŠTO TRADICIJAS”“
Vietos projekto vykdytojas – Nevarėnų bendruomenė „Ratas“
Vietos projektas įgyvendintas pagal „Telšių ir Rietavo savivaldybių vietos plėtros 2023–2027 metų strategijos“ priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų puoselėjimas“.
Vietos projekto numeris – TELŠ-LEADER-09-12-09/20VS-PV-26-1-01634-PR001
Skirta paramos lėšų – 4275,00 Eur
Paramos lėšų finansavimo šaltiniai – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
Projekto vykdytojo indėlis – 600,00 Eur (nuosavos piniginės lėšos).
Vietos projekto tikslas – per kūrybines veiklas, paremtas Nevarėnų krašto istorija, siekiama vietos gyventojus aktyviai įtraukti į kultūros kūrimo procesą, taip ne tik puoselėjant esamas vertybes, bet ir perduodant jas skirtingoms kartoms. Projektas skatins kultūros vertybių puoselėjimą per meninę raišką – bendruomeninis teatras tampa priemone aktualizuoti vietos identitetą, stiprinti ryšį su gyvenamąja vieta bei kurti bendrą kultūrinę patirtį.
Vietos projekto uždaviniai:
1. įtraukti Nevarėnų bendruomenės narius į kūrybines ir edukacines teatro veiklas skatinant jų kultūrinį aktyvumą ir užimtumą;
2. puoselėti ir aktualizuoti Nevarėnų krašto kultūrines tradicijas, vietos istoriją ir bendruomenės atmintį, pasitelkiant bendruomeninio teatro raišką;
3. skatinti socialinę įtrauktį, įtraukiant socialinę atskirtį patiriančius asmenis į kūrybinį procesą ir kultūrines veiklas;
4. sukurti ir pristatyti du vietą įprasminančius teatro spektaklius skirtingose Nevarėnų erdvėse, stiprinant bendruomenės tapatumą ir kultūrinį ryšį su aplinka;
5. surengti 6 kūrybines dirbtuves.
Vietos projekto rezultatai
Įgyvendinant projektą surengtos dvi savitos teatro veiklos, sujungusios profesionalųjį meną ir vietos žmonių kūrybiškumą. Skirtingose Nevarėnų erdvėse vykę pasirodymai atskleidė, kaip teatras, muzika ir bendros kūrybinės iniciatyvos gali tapti prasmingu būdu puoselėti tradicijas, stiprinti tarpusavio ryšius ir kurti naujas kultūrines patirtis.
Pirmoji projekto teatro veikla „Gyva scena regione: profesionalių kūrėjų ir bendruomenės dialogas“ rugsėjo 12-osios vakarą pakvietė žiūrovus į spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, vykusį Nevarėnuose, prie Burbesio upelio. Šįkart tradicinę teatro sceną pakeitė pati gamta – sala, tiltas, vanduo, medžiai ir upelio pakrantės tapo neatsiejama spektaklio dalimi. Vienoje pakrantėje atgijo Eglės tėviškės gyvenimas, saloje skleidėsi paslaptingas Žilvino pasaulis, o juos jungiantis tiltas simboliškai sujungė skirtingas istorijos erdves. Spektaklyje persipynė lietuvių mitologijos motyvai, muzika, šokis, senųjų papročių ir kasdienio gyvenimo vaizdai. Besileidžianti saulė, vakaro šviesa ir gamtos apsuptis kūrė ypatingą atmosferą, leidusią žiūrovams naujai išgyventi visiems gerai žinomą lietuvių liaudies pasaką. Spektaklio gimimas buvo ilgas ir prasmingas kūrybinis procesas, į kurį įsitraukė apie 50 įvairaus amžiaus Nevarėnų krašto žmonių. Vyko repeticijos, kūrybiniai susitikimai, teatro dirbtuvės ir konsultacijos. Aktorius, režisierius ir viešojo kalbėjimo specialistas vedė kūrybines dirbtuves „Kūnas, balsas ir scena“, o aktorė ir teatro pedagogė padėjo dalyviams tobulinti aktorinės raiškos įgūdžius. Bendras kūrybinis darbas suteikė galimybę vietos gyventojams išbandyti save scenoje, atrasti naujus gebėjimus, mokytis vieniems iš kitų ir patirti bendros kūrybos džiaugsmą.
Antroji projekto teatro veikla – teatralizuotas koncertų ciklas „Sielos muzika“ – spalio 11 dieną pakvietė žiūrovus į Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią. Čia susiliejo profesionali muzika, teatrinė raiška, šviesa ir sakralinė erdvė. Pasirodymo centre – šviesa, kurią kiekvienas nešiojamės savyje ir skleidžiame kitiems, tačiau kartu jos ieškome ir aplink mus – sakralinėse erdvėse, muzikoje ar kito žmogaus akyse. Dvidešimt baltai apsirengusių dalyvių įkūnijo simbolinius šviesos nešėjus. Jų vienodi balti rūbai, tylus buvimas ir judesiai kūrė paslaptingą, nuo kasdienybės nutolusią atmosferą, kurioje svarbiausia buvo ne žmogaus tapatybė ar vaidmuo, o pati šviesa ir jos skleidžiama prasmė. Žibintų šviesa ir simbolinės meninės kompozicijos kvietė sustoti, įsiklausyti ir pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Ypatingą prasmę šiam renginiui suteikė pasirinkta vieta – Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, neatsiejama miestelio istorijos, kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalis. Sakralinėje erdvėje vykęs meninis pasirodymas atskleidė, kaip vietos kultūros paveldas gali būti kūrybiškai įprasminamas, suteikiant jam naujų meninės išraiškos formų. Svarbų vaidmenį šiame renginyje atliko ir bendruomenės žmonės, kurių dalyvavimas dar kartą parodė, kad kūryba gali vienyti skirtingas kartas, patirtis ir gebėjimus.
Nors abi projekto veiklos skyrėsi tematika, menine raiška ir pasirinktomis erdvėmis, jas jungė bendras siekis – skatinti vietos gyventojų kultūrinį aktyvumą, stiprinti bendruomeniškumą ir kūrybiškai puoselėti krašto tradicijas. Vieną vakarą scena tapo Burbesio upelio pakrantės, kuriose atgijo lietuvių mitologija ir senasis gyvenimo būdas, kitą – bažnyčios erdvė, pripildyta muzikos, šviesos ir dvasinių išgyvenimų. Abu pasirodymai atskleidė, kad kultūros paveldas gali būti gyvas, įtraukiantis ir artimas šiandienos žmogui, o profesionalių menininkų ir bendruomenės bendradarbiavimas suteikia galimybių naujoms kūrybinėms iniciatyvoms.
Įgyvendintas projektas tapo prasmingu pavyzdžiu, kaip kultūrinės iniciatyvos gali telkti žmones, skatinti jų saviraišką ir stiprinti ryšį su savo krašto istorija bei tradicijomis. Jo vertė slypi ne tik dviejuose įsimintinuose renginiuose, bet ir bendrame kūrybiniame procese – repeticijose, susitikimuose, naujose patirtyse, atrastuose gebėjimuose ir kartu išgyventose emocijose. Tokios iniciatyvos didina profesionalaus meno prieinamumą kaimiškosiose vietovėse ir primena, kad kultūra išlieka gyva tada, kai ją kuria, puoselėja ir perduoda patys žmonės.































