Jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje vyksta socialinio verslo forumas. Šių metų forumo pagrindinė tema — socialinė partnerystė: santykis tarp bendruomenės, socialinio verslo ir savivaldos. Organizatoriai dalijosi mintimis, kad šiemet sulaukta per 400 anketų ir norinčiųjų dalyvauti forume registracijos anketų, tačiau dėl resursų stokos galėjo atrinkti tik 180 dalyvių, todėl džiaugiasi matydami tokį susidomėjimą šia tema. Šiame forume dalyvavo ir Telšių rajono vietos veiklos grupės atstovai.
Forumo dalyvius sveikino ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, kuris apžvelgė skirtumus tarp trijų sąvokų — socialiai atsakingas verslas, socialinis verslas ir socialinė įmonė.
LR Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, sveikindamas forumo dalyvius, pastebėjo, kad ši ministerija turėtų būti ne tik žemės ūkio, bet ir kaimo plėtros ministerija, kadangi veikla apima ne vien žemės ūkį, bet ir kaimo plėtrą. Ministras pastebėjo, kad vyriausybė savo priemonių plane yra išsikėlusi aiškius tikslus – ne tik skatinti žemės ūkio produkcijos gamybą, bet ir kelti kaime gyvenančių šeimų pajamas, o socialinis verslas gali padėti siekti šio tikslo. Kaip bebūtų keista, bet šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra viena didžiausių investuotojų į socialinį verslą, nes Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėje LEADER yra numatytos tam pakankamai didelės lėšos.
Taip pat sveikinimo žodį tarė Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Klerė Lorens (Claire Lawrence), Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas. Jurgita Ribinskaitė – yra viena iš organizatorių ir sveikindama forumo dalyvius, pastebėjo, kad norint vystyti socialinį verslą reikia: „turėti daug vidinės laisvės veikti ir drąsos prisiimti atsakomybę“. To ir linkėjo forumo dalyviams.
Pranešėjai pristatė įžvalgas darnaus vystymąsi, skurdo mažinimą ir socialinę partnerystę temomis. Taip pat pristatytas valdžios institucijų vaidmuo gerinant socialinio verslo aplinką. Pasidžiaugta, kad Ūkio ministerija inicijuoja Socialinio verslo įstatymo ruošimą, kuris visapusiškai sureguliuotų socialinio verslo teisinę padėtį. Socialinio verslo įstatyme planuojama nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio.
Praktikės Monikos Juknienės pranešimas daugeliui dalyvių suteikė galimybę pažiūrėti į socialinį verslą kiek kitokiu kampu: per savo patirtį ir santykį. Anot prelegentės, socialinis verslas — nėra panacėja ir visų problemų neišspręs, tačiau tai puikus instrumentas, įgalinantis visuomenę veikti. Ragino bendruomenes ne deklaruoti savo atvirumą, o iš tiesų būti atviromis. Taip pat Monika pristatė regionuose vykdomą SOCIFACION programą, pasidalijo patirtimi.
Pristatytos ir socialinės partnerystės praktikos Lietuvoje.
Renginio dalyviai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos skaitė pranešimus apie socialinio verslo politikos formavimo šiose valstybėse patirtį.
Darbo grupėse buvo diskutuojama apie etniškai mišrių bendruomenių integraciją per socialinį verslą, apie investicijas į socialinį verslą ir viešuosius pirkimus, socialinio verslo galimybes ir potencialą, siekiant spręsti švietimo, kultūros paveldo, socialinių ir viešųjų paslaugų, vaikų teisių apsaugos ir kitų sričių problemas.
Forumą smagiai užbaigė trumpi ir įkvepiantys pranešimai bei Socifaction programos dalyvių mugė.
Apibendrinant forume išsakytas įvairias mintis, galima teigti, kad daug tikimasi iš vietos veiklos grupių, kurios įvardijamos kaip platforma, kur gali vystytis diskusijos apie socialinį verslą, socialinę partnerystę. Šitoks pasitikėjimas mus, vietos veiklos grupes, viena vertus — džiugina, kita vertus — kelia ir nerimą…
